Plastikinių rūsių R-1900, 2500, 3000 ir 3500 montavimo rekomendacija

Besiūlis plastikinis rūsys „Reserve“.

Rusys pagamintas iš maistinio polietileno (tinkamas maisto produktų saugojimui, neišskiria kenksmingų, toksiškų medžiagų. Sienų storis – 11-15 mm.
komlektacija:
1. metalinės / WPC kopetėlės;
2. liuko dangtis;
3. WPC grindys;
4. WPC lentynos;
5. oro padavimo / ištraukimo ventiliacija;
7. apšvietimas.

Plastikinio rūsio montavimas.

Prieš pradedant darbus, būtina žinoti gruntinio vandens lygį, kad būtu pasirinktos teisingas kasimo gylis, tinkamos medžiagos, jų kiekis ir įranga. 

1. Pažymima rūsio montavimo ir tranšėjos kasimo vieta. 
Tranšėja kasama min 250 mm platesnė ir ilgesnė nei bus montuojamas rūsys. 

2. Nukasama velėna (sudedama šalia, kadangi bus panaudota grąžiam ir tvarkingam montavimo užbaigimui ) 

3. Kasama tranšėja.

4. Tranšėjos dugnas išlyginamas ir paruošiamas armuoto betono pagrindo išpylimui arba išlyginamas žvyro pagalba, jei bus  montuojama gelžbetoninė plokštė.
Pastaba. Tranšėjos gylys priklauso nuo gruntinio vandens lygio ir ruošiamo pagrindo storio.  
Esant normaliam gruntiniam vandens lygiui – liejamas armavimo betoninis pagrindas (Lentelė Nr.1) Esant žemam gruntiniam vandens lygiui – liejamas betoninis pagrindas arba montuojama gelžbetoninė min 250 - 300mm storio plokštė. Plokštės matmenys (išlietos ar jau pagamintos) turi būti 500mm didesni (platesnė ir ilgesnė), nei montuojamas rūsys. Rūsys visada tvirtinamas prie paruošto pagrindo 12mm plieniniais lynais, (schema Nr.1).”Natural” 12/16 gali būti tvirtinamas polietileniniais diržais. 

5. Prieš pilant betoną, dugne padedamas armavimo tinklas. Per tinklą perveriami plieniniai 12mm trosai, kurie vėliau bus sujunti rūsio viršutinėje dalyje.
Jeigu trašėjoje sumontuota gelžbetoninė plokšė, tuomet tranšėjos dugnas išlygnamas sutankintu žvyru. Plieniniai 12 mm trosai, patikimai tvirtinami prie plokštės, o vėliau taip pat sujungiami rūsio viršutinėje dalyje.

Pastaba. Trosai padedami 300-400 mm nuo plokštės krašto taip, kad atitiktu ant rūsio sienų esantiems įgilinimams, kurie skirti jų padėjimui.

                          

    

 

6. Rūsys nuleidžiamas į tranšėją ir gulsčiuko pagalba būtina įsitikinti, kad rūsys yra tinkamoje ir tvirtoje padėtyje. Priešingu atveju, lentynose sandėliuojami daiktai, gali būti nestabilioje padėtyje.

7. Rūsys tvirtinamas trosų pagalba.
Pastaba. Ant išorinės rūsio dalies yra trosų tvirtinimo vietos.

Schema Nr.1

                      Trys tvirtinimo lynai, rūsiams R3000 ir R3500                            Du tvirtinimo lynai, rūsiams R1900 ir R2500

 

     

 

8.  Rūsys, klijavimo putų pagalba, dengiamas izoliacine medžiaga (schema Nr.2) arba standartiškai, viršutinėje dalyje horizontaliai klijuojamos (min) 100-150mm polistereno plokštės . Būtina nepamiršti įstatyti ventiliacinius vamzdžius.Ventiliaciniai vamzdžiai įstatomi tik tada, kai lieka neužkasta viršutinė dalis. Atliekant užpylimo ir grunto tankinimo darbus, būtinas atsargumas, tam reikia rūsio viduje, įrengti atramas rūsio viduje, kad nepažeisti sienų.  Apliklijavus, rūsys užkasamas lengvu gruntu. Esant aukštiems gruntiniams vandenims, rekomenduojama rūsio kraštus užpilti cemento-žvyro mišiniu 1:5 (schema Nr.2).

Užpylimo metu, taip pat rekomenduotina įrengti rūsio viduje, sienų atramas, siekiant išvengti rūsio deformacijos užpylimo metu. 

9. Atlikus montavimo, užpylimo darbus, montuojama apšiltinta durų angos apdaila. Prieš montavimą, apdailos nugarinė pusė (paveikslėlis Nr.1) užpildoma montažinėmis putomis. Perteklinė puta nupjaunama.

Paveikslėlis Nr.1

Apdaila montuojama cinkuotais arba nerūdijančio plieno savisriegiais (paveikslėlis Nr.2) pagal visą perimetrą. Tai apsaugo nuo žemių, sniego slinkimo ir suteikia papildomą šiltinamąjį sluoksnį.

Paveikslėlis Nr.2

Pastaba. Izoliacines medžiagos pasirenkamos individualiai pagal poreikį.

 

Schema Nr.2

                                           R1900,2500,3000 ir 3500

10. Pabaigai grąžinama, sudedama velėna.

 

Rekomenduotina:

- rūsio montavimo vietai pasirinkti vietą pavėsyje;

- po ventiliaciniais kaminėliais, šaltuoju metų laiku,  padėkite indą kondensatui surinkti;

- rūsio viduje išpylus bet kokį skystį ar prilašėjus kondensatui per ventiliacinius kaminėlius, būtina atkelti rūsio grindis ir  sausai išvalyti, priešingu atveju, rūsio grindys gali deformuotis. 

 

Pado plokštės matmenys ir armavimas, pagal rūsio tipą ir gruntinio vandens aukštį

Lentelė Nr.1

• Skaičiavimai atlikti priimant rūsio įgilinimą, kai rūsio įėjimo kaklelio viršus yra 10cm virš žemės paviršiaus.
• Žemės paviršius priimamas 0.000 m.
• Lentelėje pateiktas „betonavimas aplinkui“ užpylimo betonu aukštis h₁ [mm] matuojamas nuo gelžbetoninio pado viršaus, ir užpilamas visu perimetru, nuo plokštės kraštų iki rūsio sienų kraštų. Likusi aukščio dalis aplink rūsį užpilama gruntu.
• Gruntinio vandens lygis turi būti nustatomas atlydžio arba liūčių sezono metu, kai vanduo prisotina gruntą.
• Armavimui naudojami du tinklai – viršutinis ir apatinis.
• Užpilamas gruntas aplink rūsį turi būti sutankintas tiek, kad laikui bėgant nesukristų ir nesusidarytų tuštumos.
• Armatūros apsauginis sluoksnis (abiems tinklams) a=40mm.
• Naudojamas betonas turi būti ne žemesnės kaip C20/25 XC2 klasės.
• Rūsys prie plokštės tvirtinama pagal gamintojo nurodymus. Jei inkaruojami iš betono raunani inkarai / lynai, tai pastarieji turi apkabinti apatinį armatūros tinklą.
• Esant aukštam gruntiniam vandens lygiui, rekomenduojama prie rūsio įrengti 400mm diametro drenažinio vamzdžio šulinėlį ir jame sumontuoti drenažinį siurblį, kuris suveiktu automatiškai, padidėjus gruntinio vandens lygiui. Montavimo metu reikia numatyti ir šio vandens išleidimo vietą. Šis siurblys apsaugos rūsį nuo vandens spaudimo. Šį būdą rekomenduotina naudoti ir montavimo vietose, kur nėra labai aukšti gruntiniai vandenys, tai yra kaip papildomą apsaugą, jei netikėtai atsirastu gruntinis vanduo. Jeigu nėra montuojamas šulinėlis automatiniam siurbliui, tuomet rekomenduojama aplink rūrį padėti drenažinį vamzdį ( jeigu yra galimybė atsirasiantį vandenį išleisti į aplinką, pvz. meleoracijos griovys, prūdas ir t.t.).

11. Kuomet rūsys montuojamas būsimo namo viduje (schema Nr.3), prieš išliejant perdangą ant pamatų, būtina gerai įvertinti rūsio montavimo vietą ir atsižvelgti į tai, kokios ateityje apkrovos veiks perdangą ir po juo esantį rūsį. Dėl šios priežasties, rekomenduotina konsultuotis su projekto architektu ir konstruktoriumi, kad tinkamai parinkti perdangos medžiagas. Montuojant rūsį namo viduje, būtina įvertinti būsimų grindų lygį ir nuspręsti, ar rūsio liuko dangtis bus po grindimis (šiuo atveju, montuojamas papildomas liukas) ar virš jų. Taip pat reikia atsakingai įvertinti gruntą ir paviršinio gruntinio vandens lygį. Tai įvertinus ir neesant galimybei paruošti reikiamo dydžio tranšėjos, rekomenduojama montuojamo rūsio šonus papildomai užpilti cemento-žvyro mišiniu (1:5). Sumontavus rūsį būsimo namo viduje, grunto tankinimas yra galimas, tačiau rekomenduotina įrengti rūsio viduje sienų atramas, kad išvengti deformacijų. Grunto tankinimas virš rūsio - nerekomenduojamas.

12. Esant aukštam gruntiniam vandens lygiui, rekomenduojama prie rūsio įrengti 400mm diametro drenažinio vamzdžio šulinėlį ir jame sumontuoti drenažinį siurblį, kuris suveiktu automatiškai, padidėjus gruntinio vandens lygiui. Montavimo metu reikia numatyti ir šio vandens išleidimo vietą. Šis siurblys apsaugos rūsį nuo vandens spaudimo. Šį būdą rekomenduotina naudoti ir montavimo vietose, kur nėra labai aukšti gruntiniai vandenys, tai yra kaip papildomą apsaugą, jei netikėtai atsirastu gruntinis vanduo. Jeigu nėra montuojamas šulinėlis automatiniam siurbliui, tuomet rekomenduojama aplink rūrį padėti drenažinį vamzdį ( jeigu yra galimybė atsirasiantį vandenį išleisti į aplinką, pvz. meleoracijos griovys, prūdas ir t.t.).

 

Schema Nr.3